vz.lt: Žirklės žiniasklaidoje: tarp spaudos ir interneto

Nors apie spaudos mirtį imta kalbėti jau prieš gerą dešimtmetį, vos internetui įgavus pagreitį, kai pasidalyti naujienomis tapo labai paprasta, ir atrodė, kad išlikti gali nebent pramoginio ar analitinio turinio leidiniai, o per pastaruosius 15 m. popierinių leidinių sumažėjo, tačiau visiškai išnykti jie dar neketina.
Tokias išvadas daro žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“, analizavusi trijų aktyviausių verslo sektorių – bankų, mobiliųjų operatorių ir ne gyvybės draudimo bendrovių – komunikaciją 2003–2017 m. pagrindiniuose interneto, radijo, televizijos ir spaudos kanaluose.
Penkiolikos metų verslo informacijos analizė rodo ypač ryškų pokytį dviejose žiniasklaidos kategorijose: interneto portaluose ir nacionalinėje spaudoje.
„Susiformavusiose „žirklėse“ lūžio tašku tapo 2009 m., o jau 2012-aisiais informacijos srautas, perduodamas internetu, procentine išraiška viršijo tą, kuris buvo publikuotas nacionaliniuose leidiniuose 10 metų anksčiau. Pastaruosius kelerius metus tradicinėje žiniasklaidoje ryškių pokyčių nevyksta, gal kiek išsiskiria išaugęs verslo informacijos srautas televizijos ir radijo kanalais“, – kalba Akvilė Katilienė, „Mediaskopo“ Analizės skyriaus vadovė.

Tai buvo akivaizdu ypač 2014 m., kai radijuje ir TV užfiksuotas verslo informacijos šuolis. Pavyzdžiui, televizijoje mobiliųjų operatorių paminėjimų skaičius, palyginti su 2013 m., išaugo trečdaliu, kartu padidėjo ir pasiektos auditorijos dalis.
„Tais metais didžioji dalis informacijos per TV buvo susijusi su numerio perkėlimo paslauga, analizuota, kiek kuris operatorius pritraukė ar prarado klientų dėl numerio perkėlimo paslaugos. Informacijos apie bankus šuolį lėmė euro įvedimas, bankų atstovai daug komentavo, procesui ruošdami žmones“, – kalba p. Katilienė. Tačiau pastaraisiais metais TV ir radijuje pasiektos verslo komunikacijos dalis vėl šiek tiek sumenko ir užleido vietą internetui.
Kaip rodo „Mediaskopo“ analizė, 2017 m. 82% verslo informacijos vartotojus pasiekia internetu, 9% per televiziją, radiją – 3,5%, nacionalinius leidinius – 3,2%, žurnalus bei specializuotus leidinius – 1,4%, regioninius laikraščius – 1,1%.
Daugiau nei 7 kartus
Pasak p. Katilienės, 2003 m. stebėtas pagrindinių interneto portalų penketukas buvo: delfi.lt, omni.lt, sala.lt, takas.lt ir vz.lt.
„Dabar jų stebime virš 450, tačiau šiai analizei ėmėme tik pagrindinį dešimtuką. Jei lyginamuoju periodu analizuotume didžiausiųjų penketą, per 15 metų jų pasiekiama auditorija išaugo nuo 0,243 mln. iki 1,785 mln., kitaip tariant, 7,3 karto. Tad jei anksčiau patekdavai į didžiausių interneto portalų penketuką, apie tave sužinodavo maždaug 243.000 žmonių, o dabar – beveik 2 mln.“, – skaičiuoja p. Katilienė.
Bendrovės analizė rodo, kad daugelio spaudos leidinių, ypač – nacionalinių, tiražai smuko, o jų alternatyvių interneto svetainių auditorijos augo. Regioninių leidinių tiražai sumenko mažiau, tačiau buvo ir tokių, kurie per minėtąjį laikotarpį gali pasidžiaugti išaugusiu skaitytojų skaičiumi (pvz. „Alytaus naujienos“, „Panevėžio balsas“).

Plačiau: http://www.vz.lt/rinkodara/komunikacija/2017/07/17/zirkles-ziniasklaidoje-tarp-spaudos-ir-interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *