Vis daugiau kalbame apie visuomenės susiskaldymą arba poliarizaciją. Viešojoje erdvėje kunkuliuoja stiprios simpatijos ir antipatijos politinėms partijoms, prieštaringos nuomonės įvairiais jautriais klausimais. Nors diskusijos ir nuomonių įvairovė yra demokratijos pagrindas, viešojoje erdvėje mažėja sveikos kritikos sprendimams, poelgiams ar idėjoms ir daugėja būdvardinio kalbėjimo apie sprendimus priimančius ar idėjas siūlančius žmones.
Visuomenės pleištais tampa temos, kur galima įžvelgti dvi aiškias „mes“ ir „jie“ grupes emociškai įelektrintais klausimais. Aukščiausiam įtampos taške skirtingos stovyklos pradeda vieni kitiems klijuoti etiketes: antivakseriai-vakseriai, vatnikai-konservatnikai, supuvęs elitas-runkeliai ir panašiai.
Etiketės tėra ledkalnio viršūnė – daugybė „smulkesnių“ temų tokio įtampos taško nepasiekia. Visgi, įtampų ir priešpriešų prisodrintame kontekste papildomu pleištu gali tapti bet koks visuomenės skirstymas į dvi aiškias grupes. Ypač, kai viena pusė prisiima viską žinančio autoriteto ar teisuolio vaidmenį, o kitai pusei lieka <…>
Skaityti daugiau: https://www.lrt.lt/naujienos/verslo-pozicija/692/2918327/giedre-zurbaite-pensiju-reforma-viesojoje-erdveje-zibalas-i-poliarizacijos-lauza











